pritikus

pritikùs, -ì adj. (4); A1885,51 žr. pritiklus: Yra lašinių, supjaustysiu storokai, bus pritikus valgymas rš. pritikiaũ n.: Tau (vyrui) pritikiaũ šienaut nekaip moteriai Gl. Pritikiaũ būt, kad tu nueitum pats Krs. Kazimierui pritikiausiai buvo būti advokatu rš. Daryk, kaip pritikiaũ tau atrodys Krs. Gurbelis pritikiáusia būtų ant kluono statyt Mžš. pritikiaĩ adv.: Jis pritikiaĩ (gerai) gyvena Kair.